Ministerijai siekiant regionų atliekų verslo pertvarkos, centrai jos nenori

Vilnius, spalio 25 d. (BNS). Aplinkos ministerijai siekiant skaidrinti atliekų verslą ir siūlant nuo 2019 metų pradžios visus rajonų atliekų tvarkymo centrus (RATC), kurie ya uždarosios akcinės bendrovės, pertvarkyti į viešąsias įstaigas, pastarieji su tuo nesutinka, nes esą tai lemtų prastesnę sistemos priežiūrą.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys ministerijos siūlymą 8 iš 10-ies RATC'ų nuo 2019 metų pertvarkyti į viešąsias įstaigas ir visoms jų veikloje dalyvaujančioms savivaldybėms suteikti po 1 balso teisę.  

Aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas BNS teigė, jog siūloma reorganizuoti centrų valdymą, norint jų veiklą padaryti skaidresnę ir suteikti didesnę balso teisę jų valdyme dalyvaujančioms nedidelėms savivaldybėms.

„Yra daugumos savivaldybių pageidavimas, nes mažos savivaldybės yra nustumtos nuo valdymo. RATC'ai paversti UAB'ais. Jie yra pelno siekiantys, o tai kainuoja papildomus pinigus gyventojams. Kiekviena savivaldybė galėtų turėti po vieną balsą ir tokiu būdų didžiosios neužgožtų mažųjų savivaldybių“, - kalbėjo K.Trečiokas.

Nutarimo projektas parengtas, koreguojant Seimo nario Petro Gražulio siūlymą savivaldybėms suteikti po 1 balso teisę. Ministro teigimu, patogiau buvo teikti parlamentaro pataisytą siūlymą negu ministerijai sukurti atskirą nutarimo projektą.

„Vienas siūlymas jau komitete buvo teiktas ir nepraėjo. Vėliau Petro Gražulio prašiau, kad jis teiktų dar kartą. Esmės tai nekeičia, kas autorius. Aš manau, kad Petras Gražulis paėmęs senąjį projektą jį patikslino ir vėl teikė. Buvo šitie klausimai aptarti su juo, jis domėjosi atliekų tvarkymu dėl Klaipėdos regiono. Aš iš Širvintų ir Šalčininkų savivaldybių esu gavęs nusiskundimų, kad su jomis nesiskaito, todėl teikiame šį nutarimą“, - kalbėjo ministras.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentas ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius mano, jog toks pasiūlymas yra nelogiškas ir darytų neigiamos įtakos RATC'ų veiklai.

„Tokia teisėkūra man nesuprantama. Aš nesuprantu paties tikslo. Nėra labai esminių skirtumų tarp viešosios įstaigos ir uždarosios akcinės bendrovės. Savininkai yra savivaldybės ir jos turi aiškius prioritetus ir užduotis organizuoti atliekų tvarkymą, kad tai atitiktų gyventojų interesus. Pajamos yra gaunamos iš rinkliavų ir nėra tokio atvejo, kad RATC'ai, veikiantys kaip uždarosios akcinės bendrovės, nusistato didesnius tarifus. Juos nustato savivaldybės“, - teigė T.Vaitkevičius.

Jo žodžiais, RATC'ai dabar kategoriškai nesutinka su tokiu Aplinkos ministerijos siūlymu.

Alytaus RATC vadovas Algirdas Reipas sakė, jog bendrovė neigiamai vertina Aplinkos ministerijos siūlymą, nes viešoji įstaiga reikštų prastesnį ir mažiau efektyvų valdymą.

„Mūsų akcininkai nemato viešosios įstaigos pranašumo. Tiek viena, tiek kita bendrovės forma gali gauti pelną, o jau akcininkų reikalas, kaip jis panaudotas. Valdymas viešųjų įstaigų yra sudėtingesnis. Žymiai daugiau klausimų nusikelia į savivaldybių tarybas. Uždaroji akcinė bendrovė lengviau valdoma“, - BNS tvirtino A.Reipas.

Jo teigimu, svarbiausi RATC'ų veiklos klausimai šiuo metu yra sprendžiami bendru centro veikloje dalyvaujančių savivaldybių sutarimu, todėl skaidrumas yra užtikrinamas.

„Didesnės savivaldybės turi didesnę įtaką bendrovės valdyme. Dabar sumažinus tą įtaką, didžiosios savivaldybės pradėtų nerodyti visiškai jokio intereso valdymui. Koks tikslas vienodomis teisėmis bartis su mažomis savivaldybėmis. Toks sprendimas gali padaryti įtakos regioninių atliekų tvarkymo sistemų iširimui“, - teigė A.Reipas.

Šiuo metu RATC balsų pasiskirstymas priklauso nuo savivaldybės dydžio. Pavyzdžiui, 88,16 proc. Klaipėdos RATC akcijų valdo miesto savivaldybė.

Lietuvoje veikia 10 RATC, iš jų tik Kauno ir Šiaulių centrai yra viešosios įstaigos. RATC kontroliuoja savo regionų sąvartynus, atliekų tvarkymą ir rūšiavimą.

[email protected], +370 5 205 8511 - Verslo naujienų skyrius