Dėl Britanijos svaro kurso kritimo kaltina ... kompiuterius

Tokijas, spalio 7 d. (AFP-BNS). Kai penktadienio rytą Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas „krito nuo skardžio“, kai kam iš karto kilo įtarimas, kas dėl to gali būti kaltas. Ir tai ... kompiuteriai.

Svaro kursas penktadienio ryte patyrė didžiausią nuosmukį nuo birželio pabaigoje įvykusio referendumo, kuriame britai nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES). Svaro kursas Azijoje krito daugiau kaip 6 proc. iki 1,1841 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 1985 metų vidurio. Tai sukėlė šoką visame finansų pasaulyje.

Istoriškai taip smarkiai valiutos kursas gali kristi dėl itin svarbaus įvykio – stichinės nelaimės ar politinio žemės drebėjimo – arba žmogiškosios klaidos, kai paprasčiausiai nuspaudžiamas ne tas klaviatūros mygtukas.

Tačiau šiuolaikiniame technologijų dominuojamame pasaulyje šiuo atveju veikiausiai problema kilo dėl sudėtingų matematinių lygčių – algoritmų.

Šiuolaikinė prekyba biržose

Seni laikai, kai biržose makleriai prekiavo gyvai, jau eina užmarštin. Dabar investuotojai, ypač dideli instituciniai žaidėjai, turintys investicijoms milijonines ar milijardines sumas, yra itin priklausomi nuo kompiuterių.

Automatizuotos prekybos sistemos gali būti sukonfigūruotos taip, kad stebėtų žiniasklaidos antraštes ir reaguotų į potencialią didelės svarbos rinkai turinčią informaciją. Tokios sistemos renka duomenis, juos analizuoja ir pateikia kompiuterio sugeneruotą sprendimą.

Jeigu kaina krenta iki iš anksto nustatyto lygio, kompiuteris pradeda parduoti. Jeigu kaina nusileidžia iki tam tikro iš anksto nustatyto lygio, kompiuteris ima pirkti. Tokie algoritmai reiškia, kad valiutos ir akcijos gali būti nupirktos ir parduotos už konkrečią kainą per kelias sekundes be žmonių įsikišimo.

Tokia prekyba algoritmų pagrindu leidžia sutaupyti lėšų, nes nereikia žmonėms mokėti atlyginimų, bei pašalina iš investicinės lygties žmogiškąsias emocijas. Be to, kompiuteris gali išanalizuoti didžiulį kiekį informacijos greičiau už žmogų.

Tačiau algoritmai taip pat nėra idealūs ir ne visuomet yra teisūs. Kartais jie perdaug ar nepakankamai reaguoja į tam tikrus įvykius.

„Tobula audra“

Veikiausiai taip ir įvyko penktadienį su svaro kursu rytinės prekybos sesijos Azijoje metu, kai Niujorke investuotojai jau rengėsi baigti darbą, o jų kolegos Tokijuje tik pradėjo naują prekybos dieną.

Už tūkstančių kilometrų nuo Japonijos Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pareiškė, kad derybose dėl „Brexit“ Didžiajai Britanijai neturi būti nuolaidžiaujama. Tačiau nebuvo kažkoks ypatingas pareiškimas, kad kompiuteriai sureagavo. Kadangi prekybos apimtys tuomet nebuvo didelės, kilo didžiulė „tobula audra“, sako analitikai.

Svaro kurso smukimas „deja, įvyko „prieblandos“ zonoje tarp Niujorko užsidarymo ir prekybos pradžios Azijoje tuomet, kai likvidumas visuomet yra didžiausias“, sakė OANDA analitikas Jeffrey Halley (Džefris Heilis).

Jo teigimu, svaro kursas „greitai smuko per kelias minutes dėl algoritmo paskatinto išpardavimo“.

[email protected], +370 5 205 85 14 – Užsienio verslo naujienų skyrius