2016.09.30 14:58 |Kategorija:  Cover news with delay

Pasaulio lyderiai atidavė paskutinę pagarbą XX amžiaus „milžinui“ Peresui

Jeruzalė, rugsėjo 30 d. (AFP-BNS). Pasaulio lyderiai penktadienį per ypač budriai saugomą laidotuvių ceremoniją atsisveikino su buvusiu Izraelio prezidentu, premjeru ir Nobelio taikos premijos laureatu Shimonu Peresu (Šimonu Peresu), kurį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pavadino XX amžiaus milžinu.

Laidotuvėse, vykusiose Izraelio nacionalinėse kapinėse ant Theodoro Herzlio (Teodoro Herclio) kalvos, taip pat dalyvavo palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas). Jis, Sh.Pereso šeimos prašymu, per ceremoniją sėdėjo pirmoje eilėje.

M.Abbasas gerai pažinojo Sh.Peresą ir su juo dalyvavo taikos derybose. Atvykęs į laidotuves jis paspaudė ranką Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) ir trumpai šnektelėjo. Šis jo apsilankymas Jeruzalėje – labai retas.

Prasidėjus laidotuvėms saugumo pajėgos uždarė eismą centrinėmis Jeruzalės gatvėmis. Tvarkai ir saugumui užtikrinti papildomai buvo dislokuota keli tūkstančiai pareigūnų.

Į laidotuves atvyko apie 70 šalių atstovai. Sh.Peresui paskutinę pagarbą atiduoti atvykę pasaulio lyderiai – puikiausias įrodymas, kokią pagarbą jis užsitarnavo bėgant metams iš vanago tapęs uoliu taikos gynėju.

„Daugeliu atžvilgių jis man priminė kai kuriuos kitus XX amžiaus milžinus, su kuriais turėjau garbės susitikti: vyrus kaip Nelsonas Mandela, moteris kaip Jos Didenybė karalienė Elizabeth (Elzbieta)“, – sakė B.Obama, kuris gedulingos ceremonijos metu dėvėjo juodą žydišką šlikę.

Baltijos šalims per ceremoniją atstovavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos premjeras Taavi Roivas (Tavis Reivas).

Paskutinio iš Izraelio tėvų įkūrėjų mirtis, jam einant 94 metus, sulaukė atgarsio iš viso pasaulio.

Ketvirtadienį Jeruzalėje aikštėje prie parlamento pagerbti velionio susirinko apie 50 tūkst. gedinčių žmonių.

Tarp atiduodančiųjų paskutinę pagarbą buvo ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), kuris tylėdamas stovėjo šalia karsto.

B.Clintonas prisidėjo prie 1993-iųjų Oslo taikos susitarimų tarp Izraelio ir Palestinos, už kuriuos Sh.Peresas pelnė Nobelio premiją.

Po jo mirties buvęs JAV prezidentas pavadino jį „genijumi su didele širdimi“.

B.Clintonas taip pat per laidotuves sakė šiltą panegirikos kalbą, kurioje paminėjo, kad Sh.Pereso „kritikai dažnai kaltindavo jį esant naiviu, pernelyg optimistiškai nusiteikusiu svajotoju. Jie klydo tik dėl naivumo“.

B.Netanyahu savo panegirikoje pavadino Sh.Peresą „didžiu pasaulio žmogumi“.

Premjeras prisiminė vėlų vakarą vykusią diskusiją, kai jis su savo buvusiu politiniu varžovu kalbėjosi apie Izraelio ateitį.

„Jis sakė, kad taika yra tikrasis saugumas – jei bus taika, bus ir saugumas“, – sakė B.Netanyahu apie buvusį premjerą ir prezidentą, kuris pelnė Nobelio taikos premiją už savo vaidmenį derybose dėl Oslo taikos susitarimų su palestiniečiais.

„Sakiau jam: „Šimonai, Artimuosiuose Rytuose saugumas yra pagrindinė taikos kūrimo ir įtvirtinimo sąlyga.“... Draugai, žinote, kokią netikėtą išvadą padariau? Mes abu buvom teisūs“, – kalbėjo jis.

Vėliau Izraelio premjeras pasakė: „Taika tikrai bus, brangus Šimonai, neeilinis lyderi. Nuoširdžiai tau tai sakau.“

B.Obama, kurio asmeniniai santykiai su B.Netanyahu buvo gana įtempti, savo kalbos pradžioje paminėjo M.Abbasą ir pažymėjo, kad „jo buvimas čia yra nebaigto reikalo dėl taikos gestas ir priminimas“.

Laidotuvės vyko po baltu kupolu nacionalinėse kapinėse, kur palaidota dauguma mirusių žydų valstybės lyderių.

Saugumui laidotuvių metu užtikrinti papildomai buvo dislokuota apie 8 tūkst. pareigūnų. Policija nurodė, kad siekiant išvengti galimų trikdžių prieš laidotuves buvo prevenciškai sulaikyta žydų ir palestiniečių.

„Vykdome didžiulę, neturinčią precedento operaciją“, – sakė policijos vadas Roni Alsheikhas (Ronis Alšeikas).

Tai yra didžiausia laidotuvių ceremonija Izraelyje nuo 1995 metų, kai buvo laidojamas žydų nacionalisto nužudytas premjeras Yitzhakas Rabinas (Icchakas Rabinas).

Sh.Peresas palaidotas šalia Y.Rabino, kuris, nors ir buvo jo konkurentas Darbo partijoje, bet tapo partneriu derybose dėl Oslo taikos susitarimų, ir buvusio premjero Yitzhak Shamiro (Icchako Šamiro).

Arabų šalių kritika

Per penkis dešimtmečius trukusią karjerą Sh.Peresas dirbo beveik visuose svarbiausiuose valdžios postuose. Jis dukart buvo premjeru, o šalies prezidento pareigas jis ėjo 2007–2014 metais.

Jis buvo vienas iš 1993-iųjų Oslo taikos susitarimų su palestiniečiais architektų ir 1994 metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su Izraelio premjeru Y.Rabinu ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu).

Jis taip pat buvo Izraelio branduolinių ginklų kūrimo programos iniciatorius. Izraelis laikomas vienintele Artimųjų Rytų valstybe, turinčia branduolinį ginklą, nors pati šalis niekada nėra to pripažinusi.

Nors Sh.Peresas Vakaruose tituluojamas taikdariu, didžioji dalis arabiškojo pasaulio, įskaitant palestiniečius, vadina jį „karo nusikaltėliu“.

Jie prisiminė jo dalyvavimą nesibaigiančiuose arabų ir izraeliečių karuose, Palestinos teritorijos okupaciją ir išreikštą paramą gyvenviečių statybai prieš jo nuveiktus darbus Osle.

Sh.Peresas vis dar buvo premjeru, kai 1996 metais daugiau kaip 100 civilių žuvo statydami „JT taikdarių“ bazę Libane, Kanos kaime, tapusiame Izraelio aviacijos smūgių taikiniu.

Islamistų judėjimas „Hamas“, kontroliuojantis Gazos Ruožą, pasmerkė M.Abbaso išreikštą užuojautą Sh.Pereso šeimai ir sakė, kad tai yra „nepagarba kankiniams, praliejusiems savo kraują dėl palestiniečių“.

M.Abbasas, kuris su Sh.Peresu pasirašė Oslo susitarimus, savo ruožtu pavadino jį „drąsiu“ partneriu taikai.

Laidotuvėse dalyvavo itin mažai atstovų iš arabų valstybių, nors Egiptas atsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Samehą Shoukry (Samehą Šukrį), o Jordanijai taip pat atstovavo ministras. Iš arabų šalių tik šios dvi yra pasirašiusios taikos sutartis su Izraeliu.

Vingiuotas kelias

Sh.Peresas gimė 1923 metų rugpjūčio 2 dieną gimė vos 100 km nuo Vilniaus esančiame nedideliame Višnevo miestelyje tuometinėje Lenkijoje (dabartinėje Baltarusijoje). Būdamas 11-metis jis su savo šeima į Palestiną, kurią tuo metu buvo administruojama Didžiosios Britanijos pagal Tautų Lygos mandatą.

Penktajame dešimtmetyje jis prisijungė prie sionistų judėjimo, o vienos kelionės autostopu metu susipažino su Davidu Ben Gurionu, vėliau tapusiu pirmuoju Izraelio ministru pirmininku.

Būdamas vos 29 metų Sh.Peresas tapo kuriamos Gynybos ministerijos generaliniu direktoriumi.

Nepaisant amžiaus Sh.Peresas toliau aktyviai darbavosi ir stengdavosi nepraleisti renginių, susijusių su jo įkurto Pereso taikos centro veikla.

Sausį Sh.Peresas buvo dukart hospitalizuotas dėl širdies veiklos sutrikimų, tačiau teigė norintis grįžti prie darbų.

Kovą per savo taikos centro renginį Tarptautinei moters dienai jis susitiko su britų supermodeliu Naomi Campbell (Naomi Kempbel). Tą pačią dieną jis buvo susitikęs ir su JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Bidenu), kai šis su vizitu lankėsi Izraelyje.

Nepaisant jo valstybės veikėjo reputacijos, Sh. Peresas niekada nesugebėjo iškart laimėti nacionalinių rinkimų. Daugelis izraeliečių, prieštaravusių Oslo susitarimams, kaltino jį dėl to, ką jie manė esant nesėkme.

Tačiau vėliau, ypač kai S.Peresas ėjo prezidento pareigas, jis tapo itin mylimas.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, kovo 28

2024.03.28 16:57
Užsienio naujienos 2024.03.28 16:57
2024.03.28 16:00
Lietuvos politika 2024.03.28 16:00
2024.03.28 14:35
Lietuvos politika 2024.03.28 14:35
2024.03.28 13:55
Užsienio naujienos 2024.03.28 13:55