Tyrimas: Rytų Vokietija dar ilgai atsiliks nuo Vakarų Vokietijos

Berlynas, rugpjūčio 24 d. (AFP-BNS). Praėjus dvidešimt šešeriems metams po susivienijimo, Rytų Vokietijos ekonominė padėtis vis dar yra silpna ir ši Vokietijos dalis vargiai turi perspektyvų pasivyti turtingesnę Vakarų Vokietiją iki 2030 metų, teigiama trečiadienio paskelbtose tyrimo išvadose.

Iš rytinių federalinių žemių tik „Saksonija ir Brandenburgas pasieks bendrą Vokietijos ūkio augimo vidurkį“ tarp 2015 ir 2030 metų, teigia „Ifo“ ekonomikos instituto ekspertas Joachimas Ragnitzas (Joachimas Ragnicas).

O likusios federalinės žemės, sudarančios Rytų Vokietiją, įskaitant Meklenburgas-Vakarų Pomeranija, Tiūringija ir Saksonija-Anhaltas, priešingai, susidurs su „itin mažu ūkio prieaugiu“.

Rytų Vokietijos ekonomika 2010-2015 metais kasmet augo 1,2 proc., palyginti su 1,6 proc. prieaugiu Vakarų Vokietijoje, įskaitant ir Berlyną, paskaičiavo „Ifo“ ekspertai.

Brandenburgas gauna naudos iš to, kad yra arti Berlyno, o Saksonijoje yra du daug turistų pritraukiantys miestai – Drezdenas ir Leipcigas. O kitos žemės susiduria su rimtas iššūkiais: jaunimas iš Rytų Vokietijos emigruoja, populiacija sensta, gimstamumas mažėja.

„Trūksta būtent žmonių su aukšta kvalifikacija, kurie galėtų padidinti darbo našumo ir inovacijų lygį“, – pažymėjo J. Ragnitzas.

Jo teigimu, Rytų Vokietijoje trūksta stambių kompanijų, išskyrus užsienio bendrovių padalinius. Ta reiškia, kad „trūksta didelės vertės verslo funkcijų,ir strateginiai sprendimai priimami neatsižvelgiant į Rytų Vokietijos interesus“.

Dauguma įmonių Rytų Vokietijoje yra mažos ir turinčios savo nedideles rinkos nišas. Verta paminėti, kad į Frankfurto biržos indeksą DAX nėra įtraukta nė vienos bendrovės iš Rytų Vokietijos.

[email protected], +370 5 205 85 14 – Užsienio verslo naujienų skyrius