Lenkija pradeda kirsti medžius paskutiniame ES pirmapradžiame miške, nepaisydama žaliųjų protestų

Varšuva, gegužės 24 d. (AFP-BNS). Lenkija antradienį Belovežo girioje pradėjo kirtimus, kuriais esą bus kovojama su eglių žievę pažeidžiančiais kenkėjais, nors mokslininkai, ekologai ir Europos Sąjunga (ES) protestuoja prieš tokius veiksmus paskutiniame ES pirmapradžiame miške.

Pasak Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Konrado Tomaszewskio (Konrado Tomaševskio), šio projekto tikslas, anot Aplinkos apsaugos ministerijos, yra kova su eglinėmis kinivarpomis (Ips typographus).

Tačiau kelios aplinkos apsaugos grupės, tarp jų „Greenpeace“, nesutinka su vyriausybės argumentais ir sako, kad šis vabalas nekelia jokio pavojaus miško ekologinei sistemai.

„Ministras nesupranta, kad šis vabalas yra dažnai sutinkamas natūraliai, kad jis visada egzistavo, bet miškas sugebėjo išgyventi“, – sakė Lenkijos „Greenpeace“ aktyvistė Katarzyna Jagiello (Katažyna Jagielo).

150 tūkst. ha užimanti Belovežo giria driekiasi ir už Lenkijos sienos su Baltarusija, kur ji yra saugoma kaip nacionalinis parkas.

Belovežo girioje gyvena 20 tūkst. rūšių gyvūnai, tarp jų – 250 rūšių paukščiai ir 62 rūšių žinduoliai, tarp kurių yra didžiausi Europos žinduoliai stumbrai.

Šioje ekosistemoje, kurios raidos žmogus netrikdė daugiau kaip 10 tūkstantmečių, taip pat auga aukščiausi Europoje medžiai – 50 m aukščio kėniai, 40 m aukščio ąžuolai ir uosiai.

Vyriausybė žadėjo, kad kirtimai nebus vykdomi griežtai saugomose paskutinės ES sengirės, kuri 1979 metais buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, teritorijose.

K.Tomaszewskis žurnalistams antradienį sakė, kad šis projektas ne tik išgelbės mišką, bet dar padės užtikrinti, kad paliegę medžiai neužvirstų ant girioje besilankančių turistų ir miško prižiūrėtojų.

Aplinkos apsaugos ministerija anksčiau pranešė, kad miško kirtėjai iš nesaugomų sengirės zonų per dešimtmetį paruoš daugiau kaip 180 tūkst. kub. m medienos – daug daugiau nei anksčiau tam pačiam periodui planuoti 40 tūkst. kub. m medienos.

Pasak K.Tomaszewskio, kirtimai nebus vykdomi dviejose „nurodytose zonose“, kad „gamta galėtų apsiginti pati“ taip, kaip sako aplinkos apsaugos grupės.

Aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško), kuris taip pat dalyvavo spaudos konferencijoje, sakė, kad pirmadienį Europos Parlamente aštuonias valandas kalbėjosi apie šį daug klausimų užsienyje sukėlusį projektą.

UNESCO atstovai turėtų apsilankyti Belovežo girioje ir įvertinti esamą padėtį birželio 4-8 dienomis.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius