Nobelio fizikos premija atiteko neutrinų osciliacijų atradėjams Kajitai ir McDonaldui (dar papildytas)

dar papildytas pranešimas

Stokholmas, spalio 6 d. (AFP-AP-BNS). 2015 metų Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta japonui Takaaki Kajitai (Takaakiui Kadžitai) ir kanadiečiui Arthurui B.McDonaldui (Arturui B.Makdonaldui), išaiškinusiems kai kurias Visatos paslaptis, susijusias su neutrinais – labai paplitusiomis, bet itin sunkiai užfiksuojamomis elementariosiomis dalelėmis.

Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį nurodė, kad šie tyrėjai buvo pagerbti „už neutrinų osciliacijų, įrodančių, kad neutrinai turi masę, atradimą“.

Neutrinai yra Visatoje labai paplitusios, tačiau su įprasta medžiaga itin menkai sąveikaujančios dalelės, skriejančios Visatoje beveik šviesos greičiu.

Karališkoji akademija paskelbė, kad abu tyrėjai atliko esminį indėlį, atliekant eksperimentus, rodančius, jog vienos rūšies neutrinai gali virsti kitokiais.

„Tas atradimas pakeitė mūsų supratimą apie slėpiningiausius medžiagos procesus ir gali būti itin svarbus mūsų įsivaizdavimui apie Visatą“, – pridūrė akademija.

Pasak žiuri, tyrėjų išvados metė iššūkį vadinamajam standartiniam modeliui – teorinei schemai, aprašančiai mūsų Visatos dalelių ir jėgų sanklodą.

Neutrinai yra itin mažos masės dalelės, neturinčios krūvio. Jos susidaro vykstant branduolinėms reakcijoms – pavyzdžiui, per termobranduolinės sintezės procesą Saulės gelmėse, atpalaiduojančiame milžiniškus energijos kiekius.

Neutrinai, kartu su šviesos dalelėmis – fotonais – yra labiausiai Visatoje paplitusios dalelės.

Prielaida, kad tokios dalelės egzistuoja, buvo iškelta 1930 metais, bet ji buvo įrodyta tik 6-ame dešimtmetyje, kai branduoliniai reaktoriai pradėjo skleisti intensyvius neutrinų srautus.

Vyraujanti teorija skelbė, kad neutrinai neturi masės, bet eksperimentai, kuriuos atskirai atliko T.Kajitos ir A.B.McDonaldo vadovaujami mokslininkų kolektyvai, parodė, kad ta prielaida nėra teisinga.

Jie nustatė, kad daugelis iš Saulės sklindančių elektroninių neutrinų prieš pasiekdami Žemę „osciliuoja“ – virsta giminingomis dalelėmis, vadinamomis miuoniniais neutrinais arba tau neutrinais.

Pagal keistas kvantinės fizikos taisyklės neutrinų rūšis – vadinamasis aromatas – gali pakisti tik tuomet, jeigu šios dalelės turi masę.

Tų dalelių masė dar nėra tiksliai nustatyta, bet manoma, kad neutrinai yra apie milijoną kartų lengvesni už elektroną ir apie milijardą kartų – už protoną.

„Tai nepaprastai svarbu dalelių fizikai ir mūsų supratimui apie Visatą, – pabrėžė Nobelio komitetas. – Tie eksperimentai ... atskleidė pirmąjį akivaizdų trūkį standartiniame modelyje. Tapo aišku, kad standartinis modelis negali būti išbaigta teorija, nusakantis, kaip veikia fundamentaliosios Visatos sudedamosios dalys.“

Šiuo metu pasaulio fizikai deda dideles pastangas, kad daugiau sužinotų apie šias sunkiai pagaunamas daleles.

„Nauji atradimai apie jų giliausias paslaptis, kaip tikimasi, pakeis mūsų dabartinį supratimą apie Visatos istoriją, struktūrą ir likimą ateityje“, – nurodė žiuri.

56 metų T.Kajita yra Kosminių spindulių tyrimo instituto direktorius ir Tokijo universiteto profesorius, o 72 metų A.B.McDonaldas yra Kanados mieste Kingstone veikiančio Karalienės universiteto profesorius emeritas.

„Taip, šiame eksperimente iš tikrųjų buvo „Eureka“ momentas, kai sugebėjome įžvelgti, kad vienos rūšies neutrinai veikiausiai virto kitokiais, skriedami nuo Saulės iki Žemės“, – A.B.McDonaldas sakė per spaudos konferenciją Stokholme, kalbėdamas telefonu.

Paklaustas, kaip jautėsi, kai antradienį suvokė, jog jo darbai staiga atsidurs pasaulio dėmesio centre, kanadietis tyrėjas atsakė: „Neverta net sakyti, kad tai yra labai bauginama patirtis.“

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų).

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta trims Japonijoje gimusiems mokslininkams – Isamu Akasaki (Isamui Akasakiui), Hiroshi Amano (Hirošiui Amanui) ir Shuji Nakamurai (Šiudžiui Nakamurai) už mėlyną šviesą skleidžiančių šviesos diodų (LED), kurie tapo nauju energiją ir aplinką tausojančiu šviesos šaltiniu, išradimą.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius