2019.01.12 12:45 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Parlamentarai Kultūros komitetui pavedė taisyti formuluotę dėl draudžiamos informacijos

Vilnius, sausio 12 d. (BNS). Seimas šeštadienį ėmėsi svarstyti pataisas, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Kultūros komitetui pavesta išnagrinėti ir sujungti abu pateiktus projektus. Prie pataisų Seimas planuoja grįžti pavasario sesijoje.

Pristatydamas Kultūros komiteto teiktą ir daug kritikos sulaukusį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą šio komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino, kad dabartinę formuluotę reikės keisti.

Kita vertus, jis teigė, kad kilusios baimės dėl galimo žodžio laisvės ribojimo nepagrįstos.

„Jokios įžvalgos, jokių ketinimų, jokių minčių, kad tai kaip nors palies Lietuvos žiniasklaidą nebuvo ir nėra, ir niekada nekilo. Šitie dalykai, kurie čia surašyti, yra iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos. (...) Jeigu pažiūrėtume, kodėl tie dalykai įrašyti į strategiją, jie įrašyti dėl grėsmių iš išorės“, – pabrėžė jis.

„Net juodžiausiose mintyse nebuvo, kad mes ką nors pradėsime riboti Lietuvoje“, – tikino jis.

R. Karbauskis teigė, kad keisti įstatymus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą prieš artėjančius rinkimus, Lietuvą paragino Europos Sąjunga. Dėl to į Visuomenės informavimo įstatymą dabar perkeliama tik dalis Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos.

„Problema kyla tada, kai žmonės, mokantys skaityti, pradeda skaityti tai, kas parašyta. Aš, kaip ir visi kiti, negaliu žinoti, kas jūsų galvoje“, – „valstiečių“ lyderio teiginiais, kad draudimai skirti tik priešiškų valstybių žiniasklaidai ir institucijoms, abejojo liberalas Eugenijus Gentvilas.

Liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad per pastaruosius dvejus metus tai nėra pirmoji iniciatyva, kuria norima riboti žodžio laisvę. Ji tvirtino matanti sisteminį veikimą prieš žiniasklaidos laisvę.

Šeštadienį Seimui savo Visuomenės informavimo įstatymo pataisos variantą pateikė ir konservatoriai.

Viena iš šio projektų autorių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad jų siūlomas variantas parengtas atsižvelgiant į žurnalistų, teisininkų pastabas, jis nepalieka dviprasmybių.

Ji pabrėžė, kad ES direktyva reikalauja nacionalinę teisę papildyti galimybe skubiai reaguoti į dezinformaciją.

„Buvo netinkamai perkeltos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos, jos paimtos po pusę sakinio, tai leido plisti plačiai interpretacijai, ne tik žurnalistai, bet ir patys piliečiai suprato, kad jie nebegalės skųstis valstybės institucijomis, kad už tai grės kokios nors sankcijos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Siekiant ištaisyti šitą situaciją, mūsų frakcijos projektas būtent kalba apie tai, kas yra dezinformacija, kad tai yra kitų valstybių, sistemingai veikiančių prieš mūsų informacinę erdvę, veikla“, – aiškino konservatorė.

Seimo Kultūros komitetas praėjusią savaitę registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Tokią formuluotę Seimo komitetui pasiūlė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tvirtindama, kad į nacionalinę teisę reikia perkelti atnaujintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą. 

Žiniasklaidos ekspertai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė.

Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą pataisų variantą.

Pagal jį būtų draudžiama „kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams“.

Tomis pačiomis pataisomis norima suteikti LRKT galimybę skubiai reaguoti į draudžiamos informacijos paskelbimą.

Siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

 

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.