2019.01.11 08:00 |Kategorija:  Cover news

P. Klimkinas: Rusijos tikslas – žlugusi Ukrainos valstybė - BNS INTERVIU

Vilnius, sausio 11 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas žada, kad jo vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus kovo mėnesį.

Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą. 

„Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą“, – BNS sakė ministrs.

P. Klimkino teigimu, Ukraina vis daugiau dėmesio skiria europietiškai tapatybei, kuriai didelę įtaką daro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. 

Anot ministro, Ukrainos valdžia ketina rūpintis, kad Lietuvoje auganti ukrainiečių bendruomenė galėtų išlaikyti savo tautinę tapatybę.

– Kokių žingsnių imasi jūsų vyriausybė užtikrinti laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus, kurie vyks šiemet?

– Ukraina turi ilgą skaidrių ir sąžiningų rinkimų tradiciją. Be galo svarbu, kad rinkimai atitiktų visus kriterijus, o žmonės jaustų, kad jie buvo laisvi ir sąžiningi. Esu įsitikinęs, kad jie tokie ir bus.

Prieš kelias dienas ESBO biurui ODIHR išsiunčiau kvietimą, kad atvyktų tarptautiniai stebėtojai. Suprantu, kad jų bus daugybė. Kartu savo laiške pasakiau, kad Rusijos stebėtojai nebus įleisti, nes negalime įsileisti agresorės, kuri sulaužė visus tarptautinius įsipareigojimus, atstovų. Visi kiti, įskaitant mūsų draugus lietuvius, yra laukiami atvykti tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam stebėjimui.

Tikiu, kad mūsų laisvų ir sąžiningų rinkimų tradicija bus pratęsta, ir ne tik šiemet. Per Oranžinę revoliuciją, Maidane ukrainiečiai kovojo, kad tokie rinkimai taptų mūsų tapatybės dalimi.

– Į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš Ukrainos. Neseniai pasirašyta dvišalė sutartis kovoti su darbuotojų išnaudojimu. Ar įžvelgiate problemų?

– Nežinau, ar turėčiau būti patenkintas, kad daugybė ukrainiečių dabar vyksta į Europos Sąjungą. Bet tikiu laisve, demokratija ir kiekvieno ukrainiečio teise pasirinkti savo kelią. Ukrainiečiai gali vykt ir dirbti bet kur. Neabejoju, kad daugelis jų grįš su nauja patirtimi ir prisidės prie mūsų ekonomikos ir visuomenės ateities. Žinoma, būkime sąžiningi, kai kurie negrįš, pasiliks, galbūt ir čia, Lietuvoje.

Ne tik kaip ministrui, bet ir kaip ukrainiečiui man rūpi, kad būtų paisoma teisėtai dirbančių ukrainiečių teisių. Jūsų minima sutartis, pasirašyta per prezidentės vizitą gruodžio mėnesį Kijeve, yra labai geras žingsnis.

Galiausiai mums reikia turėti ryšį su augančia bendruomene užsienyje. Jie čia ras draugiškus namus, tikiuosi – laikinus namus, bet jie turi išlikti ukrainiečiai. Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene.

– Spaudos konferencijoje situaciją Azovo jūroje pavadinote šliaužiančia Rusijos okupacija. Kokius žingsnius svarstote kaip atsaką?

– Reikalingas visapusiškas atsakas, apimantis karinę, teisinę, politinę dalį. 

Mums reikia draugų pagalbos sustiprinti karinę ir ekonominę infrastruktūrą  Ukrainos pietuose. Rusijos tikslas akivaizdus – destabilizuoti Ukrainos Donbasą, destabilizuoti pietų Ukrainą, destabilizuoti visą Ukrainą, parodyti Ukrainą kaip kažkokią žlugusią valstybę, artėjant rinkimams ir po jų. Daug žmonių, netgi čia Lietuvoje, mano, kad Rusijos tikslas tėra prorusiškesnė Ukrainos vyriausybė. Ne tame esmė. Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

Antra, svarbi dvišalė, taip pat ES ir NATO parama, kuri nesibaigtų tik pareiškimais. Reikalinga aiški pozicija dėl sankcijų ir spaudimo išlaisvinti mūsų jūreivius. Kiekviena valanda Rusijos kalėjime yra netoleruotina.

Trečia, svarbus teisinis kelias, esame iškėlę bylų Rusijai pagal tarptautinę jūrų teisę dėl situacijos Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiauryje, Azovo jūroje. Labai svarbi aiški mūsų draugų pozicija dėl laivybos laisvės. 

Esu labai dėkingas Linui (Linkevičiui) už jo lyderystę. Kitą savaitę jis su kitais ministrais apsilankys Mariupolyje, kur galėsiu jiems paaiškinti Rusijos dusinimo ir šliaužiančios okupacijos poveikį. Mums labai svarbu, kad lietuviai draugai yra kartu. 

– Ar svarstote siųsti daugiau karo laivų išbandyti laivybos laisvę?

– Svarbiausia sustiprinti mūsų karinę infrastruktūrą, karinius pajėgumus atremti galimą Rusijos užpuolimą. Azovo jūroje mums reikia geresnio jūrinio komponento, nes rusai bando čia atgabenti daugiau laivų ir pajėgumų. 

Bet tuo pat metu daugybę kartų esame pademonstravę labai atsakingą elgesį. Rusija bando parodyti mūsų veiksmus kaip provokaciją, tokios spekuliacijos jiems įprastos. Būsime nuoseklūs. Neleisime rusams destabilizuoti pietų Ukrainos, bet elgsimės labai atsakingai, veiksime kartu su savo draugais. 

– Kur matote didžiausias galimybes išplėsti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius?

– Pirmiausia, politinė ir saugumo dimensija. Antra, ekonomika, čia vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Kalbu ne tik apie prekybą, bet ir apie investicijas, transporto bendradarbiavimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Trečia, kultūra, kurią vertinu platesniu aspektu. Mus sieja šimtmečiai bendros istorijos. Ką tik buvau bažnyčioje, ant kurios kabo lentelė Oršos mūšiui atminti. Svarbu dirbti ties bendrais paminklais, geriau suprasti, kodėl šimtmečius dirbome ir kovojome kartu. Ukrainoje beveik 300 miestų turėjo Magdeburgo teisę. Tas pats Lietuvoje, Baltarusijoje. Rusijoje – visiškai kita situacija. Galime megzti glaudesnius ryšius, remdamiesi savo mentaliteto panašumais.

– Ar dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Ukrainos valstybei ir ukrainiečių tautai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas tampa svarbesnis nei iki šiol?

– Be abejo. Paimkime Konstantiną Ostrogiškį, kilusį iš Ukrainos, jis čia legenda. Yra daug tokių asmenybių.

Tapatybė lemia labai daug. Turime bendrų šaknų, panašumų, remiamės tomis pačiomis vertybėmis. Svarbu, kokį ryšį jaučia ukrainiečiai ir lietuviai.

Prieš tris mėnesius kalbėjau su 94 metų vyru, kuris po Antrojo pasaulinio karo kovojo prieš sovietų karius. Jis patyrė visus stalinistinius žiaurumus. Paklausiau jo – kas jums padėjo išverti daugiau kaip 20 metų Stalino stovyklose? Jis atsakė: turėjau daug draugų, žinoma, pirmiausia ukrainiečių, bet taip pat daugybę lietuvių draugų. Šie jo žodžiai man daug svarbesni nei įvairios draugystės ir bendradarbiavimo deklaracijos. 

– Ačiū už interviu.

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 85 14 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Ketvirtadienis, birželio 20

2019.06.20 11:28
Lietuvos politika 2019.06.20 11:28
2019.06.20 11:08
Užsienio naujienos 2019.06.20 11:08
2019.06.20 08:24
Lietuvos politika 2019.06.20 08:24
2019.06.20 08:04
Užsienio naujienos 2019.06.20 08:04
2019.06.20 07:49
Užsienio naujienos 2019.06.20 07:49
2019.06.20 07:39
Užsienio naujienos 2019.06.20 07:39
2019.06.20 06:02
Užsienio naujienos 2019.06.20 06:02

Trečiadienis, birželio 19

2019.06.19 19:12
Užsienio naujienos 2019.06.19 19:12
1 2 3 4 5