2018.07.11 10:46 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Prezidentė vetavo pataisas, sumažinusias reikalavimus referendumui dėl pilietybės (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, liepos 11 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai vetavo Referendumo įstatymo pataisas, kurios nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Prezidentė pabrėžia palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą, bet kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu ir teisinių abejonių nekeliančiu keliu.

Seimo priimtos pataisos pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui padarė išimtį dėl jo pakeitimo, sumažindamos reikalavimus dėl balsų skaičiaus.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

„Svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus turi lemti daugumos, o ne trečdalio visų rinkėjų balsai. Pilietybės klausimo svarbą apibrėžia jo vieta Konstitucijoje, 12 straipsnis yra pirmame Konstitucijos skirsnyje tarp kitų valstybingumą reglamentuojančių straipsnių, ir jam taikoma didesnė apsauga“, – sprendimą vetuoti pataisas žurnalistams komentavo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Jis pažymėjo, kad negalima paneigti ir 1992 metais Konstituciją referendume priėmusių piliečių valios: „Už Konstituciją balsavo daugiau kaip pusė rinkėjų, todėl pakeisti svarbiausius straipsnius irgi turėtų ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų“.

Pasak Prezidentūros pranešimo, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.

„Selektyvus vieno straipsnio pakeitimo lengvinimas galimai pažeidžia Konstitucijos vientisumą ir jos viršenybės principą. Kuriamas precedentas ydingas ir rizikingas“, – sakė M. Lingė.

Jis taip pat pažymėjo, kad įstatymo konstitucingumu jau šiuo metu abejoja Seimo nariai – parlamente registruotas nutarimo projektas dėl įstatymo pataisų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pataisas kritikavo Seimo teisininkai bei dalis parlamentarų, sakydami, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.

Apsidrausdamas Seimas ketina dėl pataisų konstitucingumo rudenį kreiptis į Konstitucinį Teismą – yra registruotas atitinkamas nutarimo projektas.

Klausiamas, kokios pasekmės laukia, jei Seimas atmes prezidentės veto ir rinkimų kartelė straipsniui dėl pilietybės bus nuleista, M. Lingė teigė, jog toks sprendimas būtų neatsakingas ir griautų pasitikėjimą valstybe.

„Jeigu įsigaliotų šitas įstatymas po veto atmetimo, ir būtų vykdomas referendumas, pasekmės labai aiškios: galėtų būti labai didelis nusivylimas rinkėjų tarpe, jei įvyktų referendumas, o Konstitucinis Teismas pripažintų, kad jo rezultatai neteisėti ir negaliojantys“, – kalbėjo M. Lingė.

„Tai ne tik neatlieptų žmonių lūkesčių, bet ir griautų žmonių pasitikėjimą valstybe“, – pažymėjo patarėjas.

„Prezidentė kviečia nebegaišti brangaus liko ieškant kokių nors landų ir antikonstitucinių gudrybių, o kuo greičiau ruoštis referendumui“, – reziumavo M. Lingė.

Referendumo įstatymo pataisų prašė dvigubos pilietybės įteisinimo siekiantys pasaulio lietuviai, nuogąstaudami, kad nesumažinus kartelės Konstitucijos pataisos nebūtų priimtos.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo planuojama skelbti su prezidento rinkimais 2019 metais.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Autorė: Milena Andrukaitytė

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: