2018.06.13 13:46 |Kategorija:  Cover news

„Lietuvos energija“ žada mažinti atliekų deginimą Vilniuje (dar papildytas)

papildymai nuo 4-os pastraipos, nauji Ž. Vaičiūno ir S. Malinausko komentarai

Vilnius, birželio 13 d. (BNS). Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ teigia negalinti sumažinti atliekų deginimo įrenginių pajėgumų statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, tačiau sieks mažinti joje deginamų atliekų kiekį. Be to, grupė žada mažinti jėgainės sostinėje oro taršą.

„Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad susitikime su premjeru ir ministrais buvo aptarta galimybė mažinti atliekų deginimo mastą Vilniuje nuo 160 tūkst. iki 80 tūkst. tonų. Vilniuje, be to, bus deginamas ir biokuras – jo dalis, pasak energetikos ministro, didės.  

„Turime pripažinti, kad užsakymai įrangai atlikti jau pernai gegužės gale, įranga atvažiuos šį rudenį. Elektrinės statomos, jos bus pastatytos. Nepaisant to, ką galima padaryti papildomai? Papildomai investuosime, kad dar du su puse karto sumažintume išmetamų į atmosferą atliekų kiekį. Atliekų įtaka oro taršai sumažėtų du su puse karto. Antras dalykas, radome galimybę sumažinti Vilniaus projekte perdirbamų atliekų kiekį iki dviejų kartų. Jeigu šiuo metu projektinis pajėgumas yra 160 tūkst. tonų per metus, minimalus kiekis, kokiu galės veikti mūsų elektrinė, bus 80 tūkst. tonų“, – po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė D. Maikštėnas. 

Jo teigimu, išmetamų dujų valymo įrenginiai „Lietuvos energijai“ gali kainuoti mažiausiai „apie pusę milijono, galbūt daugiau eurų“. 

Pasak jo, sprendžiant atliekų kiekio mažinimą, svarbu, kad valstybė skatintų atliekų rūšiavimą ir perdirbimą.

„Pagrindinis dalykas dabar yra valstybės pusėje, ir buvo daug kalbama ir energetikos, ir aplinkos ministro, kaip subalansuoti taisyklingai reguliavimo aplinką, kad ji skatintų, kad atliekos būtų rūšiuojamos, perdirbamos, ir kad jų kiekis minimizuotųsi“, – pridūrė D. Maikštėnas. 

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus keliautų į Kauną, kur bus deginamos ir pramoninės atliekos. 

„Neskirčiau Vilniaus ir Kauno kogeneracinių projektų, nes abudu vienaip ar kitaip valdo „Lietuvos energija“ – Kaune suprojektuotas bendro deginimo įrenginys, vadinasi, ne tik komunalinės atliekos gali būti deginamos (...). Toje dalyje, kur galėtų trūkti komunalinių atliekų, jos galėtų keliauti iš Vilniaus miesto ir tokiu būdu dėti prioritetą į komunalinių atliekų deginimą, taip ženkliai ir greitai pasiekiant mažesnius atliekų deginimo kiekius Vilniaus mieste“, – sakė K. Navickas. 

Jis paaiškino, kad Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes joje numatytas įrengti vadinamasis bendro deginimo įrenginys skirtas ir pramoninėms atliekoms – to nėra Vilniaus projekte. 

„Ne bendras atliekų kiekis keisis Kaune, o atliekų rūšis. Tai čia ir yra ta kompozicija. Grynųjų komunalinių atliekų su perdirbimui netinkančiomis pakuotėmis yra 380 tūkst. tonų, tai čia yra gyventojų generuojama dalis, visa kita ant viršaus, kurie užpildo pajėgumus, yra vadinamosios pramoninės arba nuotekų dumblai, kurios pagal finansinį įsipareigojimą Vilniuje nebuvo galima nuo pat pradžių apie kitas atliekas kalbėti, tik apie komunalines. Tai Kaune, pramoninių (atliekų – BNS) ir nuotekų dumblo sąskaita gali didėti komunalinių atliekų dedamoji, bet bendras kiekis nesikeičia, nes technologijos neleidžia“, –sakė K. Navickas. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad Vilniaus projekte didės deginamo biokuro dalis. 

„Šiuo atveju keliu tikslą, kad turime Vilniuje projektą iš dviejų – biokuro ir atliekų – dalių. Tai kalbant apie biokuro dalį, Vilniuje netgi atsiliekame pagal Lietuvos biokuro vidurkį (...) Tai kryptis yra aiški, kad biokurui dar yra daug erdvės ir, kaip ir minėta, mažinant atliekų kiekį, yra aiški kryptis, galėtume siekti biokuro kiekį taip pat padidinti“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas. 

Ministras pridūrė, kad bus siekiama, jog Vilniuje nedidėtų šilumos kaina. 

„Kitas dalykas yra šilumos kainos, kaip minėta, šilumos kaina yra vienas iš esminių dalykų ir noriu užtikrinti, kad visi sprendimai, kurie bus daromi, turi būti daromi taip, kad kaina, lyginant su prieš tai buvusiais sprendimais neaugtų, o netgi mažėtų – šilumos kaina“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Pastaruoju metu buvo nuskambėję palyginti griežti premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimai dėl „Lietuvos energijos“ projektų Vilniuje ir Kaune, jo patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto.   

„Tikrai tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto (...) Ministras pirmininkas labai atvirai kalbėjosi su „Lietuvos energijos“ vadovu. Buvo klausimų – tai nebuvo jokie konfliktai – susiję galbūt su tam tikrais skaidrumo dalykais, kurie buvo, sakykime, susiję su buvusia „Lietuvos energijos“ vadovybe, tačiau tai nėra politikų interpretavimo dalykas, tokia informacija atiduota teisėsaugos institucijoms (...) Atsakymai duoti tik dėl kelių epizodų“, – sakė S. Malinauskas.

D. Maikštėnas taip pat teigė, kad tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra. 

„Aš negalėčiau įvardyti to kaip ginčo. Mes gavome keletą klausimų, vienas buvo, ar galima nenaudoti atliekų arba modifikuoti projektą, kad atliekos nebūtų deginamos Vilniuje. (...) Buvo klausimai, ar nebus sustabdyti projektai, ar nebus modifikuoti. Turime aiškų atsakymą, elektrinės bus pastatytos taip, kaip suplanuotos, laiku ir kokybiškai ir dar su padidinta aplinkosauga“, – pabrėžė D. Maikštėnas. 

Susitikime su premjeru D. Maikštėnas aptarė ir „Lietuvos energijos“ strategiją. 

S. Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.

D. Maikštėnas gegužės pabaigoje interviu BNS sakė, kad „Lietuvos energija“ nesvarsto galimybės atsisakyti jėgainių projektų, taip pat skeptiškai vertino galimybę peržiūrėti jų sąmatas, nes jau yra pasirašyta didžioji dalis sutarčių.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.

Autorius: Vytautas Budzinauskas

verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 – Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.