2018.04.16 13:25 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

V. Šapoka: žmonių pajamos didės - BNS INTERVIU

Vilnius, balandžio 16 d. (BNS). Vyriausybė teikia naujus mokestinius pasiūlymus, kuriais siekia spręsti su darbo pajamomis susijusių mokesčių naštos mažinimo problemą, teigia finansų ministras.

Vilius Šapoka interviu BNS sakė, kad siūlomas trejų metų trukmės mokesčių permainų planas turės teigiamos įtakos tiek mažas, tiek vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

„Tiesioginė šių pokyčių nauda, be numatomo „Sodros“ tarifo sumažinimo, per trejus metus sudarys 1 mlrd. eurų vienam milijonui dirbančiųjų“, – tvirtino V. Šapoka.

– Kodėl reformos įgyvendinimui pasirinktas trejų metų laikotarpis?

– Visų pirma, turime aiškią viziją ir konkretų jos įgyvendinimo planą. Nesiekiame sukurti nepagrįstų lūkesčių – mokesčių sistemos pertvarkymai turi būti ir prognozuojami, ir stabilūs. Todėl siūlome konsoliduoti socialines įmokas darbuotojo pusėje, įvesti „Sodros“ lubas, taip pat teikiame ir naujas priemones ekonomikos šešėliui mažinti.

– Prieš metus jūs atsargiai vertinote galimybę konsoliduoti mokesčius darbuotojo pusėje. Kas lėmė jūsų pozicijos pokytį?

– Pernai sprendėme, sakykime, vakar dienos problemą, nes į skurdo mažinimą ilgą laiką buvo žiūrima pro pirštus. Numatant didžiuosius resursus skurdo problemai spręsti, mokesčių konsolidavimo klausimas buvo mažiau aktualus. Dabar pagrindinis akcentas yra vidutines pajamas gaunantys žmonės ir čia mokesčių konsolidavimas yra tikrai patogus instrumentas padaryti sistemą paprastesnę bei skaidresnę.

Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.

Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.

– Ar 21 proc. GPM mokesčio tarifas bus taikomas ir kitoms, pavyzdžiui, dividendų pajamoms?

– Nesiūlome keisti kitų pajamų apmokestinimo tarifo. Siekiame spręsti tik aktualų su darbo santykiais susijusių mokesčių naštos klausimą.

– Vadinasi, turėsime du pagrindinius GPM tarifus – 21 proc. su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir 15 proc. kapitalo prieaugio pajamoms?

– Taip.

– Ar pati mokesčių sistema dėl to netaps labiau komplikuota?

– Šiuo atveju vertinome visus variantus. Kadangi kapitalas šiuolaikiniame pasaulyje yra labai mobilus, tai padidinus jam taikomą tarifą, atsirastų didelė tikimybė, kad tų pajamų tiesiog netektume.

– Dar vieną - 25 proc. GPM tarifą siūloma taikyti „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms?

– „Sodros“ lubų įvedimas taip pat turi finansinę kainą. Todėl numatytas trejų metų laikotarpis, per kurį jos sumažės nuo 120 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus, taip pat progresinis 25 proc. GPM tarifas lubas viršijančioms gyventojų pajamoms – jis amortizuos dalį „Sodros“ praradimų.

Kalbant apie „Sodros“ lubas, svarbu ir tai, kad visi griežti apsaugos mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti, jog konsolidavus mokesčius nauda liks dirbančiam žmogui, nebus taikomi „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms. Galima spekuliuoti, kad įvedus „Sodros“ įmokų lubas, sutaupytas lėšas gaus daug uždirbantis, tačiau verslo apklausos rodo, kad tos sumos bus panaudotos ir esamų vidutinės grandies darbuotojų atlyginimams didinti, taip pat naujų darbo vietų kūrimui.

Dėl to siūlome, kad darbdavys su darbuotoju galės tartis, kur ir kaip bus panaudotos dėl „Sodros“ lubų įvedimo atsilaisvinančios lėšos.

– Kiek kitąmet šiuos permainos kainuos biudžetui?

– Pirmais metais bus apie 196 mln. eurų, 2020 ir 2021 metais – atitinkamai 176 mln. ir 186 mln. eurų. (...) Planuojami „Sodros“ praradimai sudarytų apie 16 mln. eurų per metus.

– Pajamų didėjimo sieksite plėsdami neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo ribą ir šių pajamų dydį?

– Taip. Išplėtus NPD taikymo ribą, taip pat ateityje nuosekliai didinant ir patį NPD, bus galima sumažinti mokestinę naštą ne tik mažiausias, bet ir vidutines bei didesnes pajamas gaunantiems.

NPD taikymo riba iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio būtų išplėsta iš karto nuo 2019 metų, taip pat numatytas trejų metų jo didinimo planas. Persiskaičiavus (mokesčiams ir jų bazei - BNS) šiuo metu 380 eurų siekiantis NPD sudarytų 272 eurų, kitąmet būtų padidintas iki 280 eurų, antrais reformos metais – iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.

– Pajamas turėtų didinti ir darbuotojo įmokos „Sodrai“ mažėjimas.

– Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems be išimties bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Nelikus pervedimų iš „Sodros“, o kartu ir analogišku dydžiu sumažinus „Sodros“ įmokos tarifą, žmonės galės pasirinkti, ar jiems pinigai yra būtini dabar, ar jie tuos 2 proc. atsidės ateičiai ir kaups toliau. 

– Tačiau valstybės parama kaupiantiems pensiją išliks?

– Parama kaupiantiems pensiją privačiai iš valstybės biudžeto nesikeis – ji toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Prie kaupimo antros pakopos pensijų fonduose prisidedantis darbdavys taip pat galės šias įmokas priskirti leidžiamiems atskaitymams, dabar tokia paskata galioja tik  trečiai pensijų pakopai.

Taip pat ir darbuotojas, kuris privačiam kaupimui skirs daugiau kaip 4 proc. gaunamų pajamų, galės pasinaudoti GPM susigrąžinimo paskata. Dabar ji yra taikoma įmokoms į trečios pakopos pensijų fondus bei gyvybės draudimo įmokoms.

– Tokių įmokų susigrąžinimui dabar yra nustatyta 2 tūkst. eurų riba. Nenumatoma jos didinti?

– Svarstysime.

– Gyventojo papildomai mokamos įmokos turės būti periodinės?

– Ne, tai galės būti ir vienkartinės įmokos.

– Planuojate toliau didinti akcizus tabakui, kaip bus su alkoholiniais gėrimais?

– Šiame etape to nesvarstome. 

– Naujų mokesčių, pavyzdžiui, automobiliams, neplanuojate?

– Svarstėme šį variantą, tačiau nutarėme koncentruotis į pagrindinę, su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo, liniją. Ateityje tokį mokestį bus galima svarstyti, galbūt kartu su paskatomis įsigyti mažiau gamtą teršiančius automobilius.

– Kokius pagrindinius ginklus siūlote kovai su „šešėliu“?

– Visų pirma, sudarysime verslui galimybę pradėti nuo „balto lapo“ – per šešis mėnesius be jokių baudų ir delspinigių susimokėti pamirštus mokesčius. Taip pat teikiame naują ir inovatyvią „baltųjų finansų“ iniciatyvą viešųjų pirkimų ir bankinio finansavimo srityse, siekdami apriboti galimybes mokesčių vengimo įtariamoms įmonėms.

– Ketinate tokioms įmonės apsunkinti galimybę gauti kreditus?

– Taip, ir šią mūsų iniciatyvą vienareikšmiškai palaiko Lietuvos bankų asociacija. Šiuo metu kredituojant verslą mokesčių nemokėjimo rizika nėra įtraukiama į kredito kainos apskaičiavimą. Bankai iš esmės nežino, kiek jie tos rizikos yra prisiėmę, o dėl to nukenčia sąžiningas verslas, nes kredito kaina padidėja visiems.

Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu jau turi kiekvieno mokesčių mokėtojo rizikos profilį, jis bus suskaidytas į kelias kategorijas, o kredito siekianti įmonė turės jį atskleisti kredito teikėjui. Pastarasis galės įvertinti rizikos profilį, skaičiuodamas kredito kainą, todėl šešėlyje esančios įmonės arba nebegalės gauti kreditų, arba jų kaina pastebimai išaugs.

Tas pats bus taikoma ir viešiesiems pirkimams – minimalaus skaidrumo standarto neatitinkančios įmonės negalės juose dalyvauti. Šešėlis nebebus auginamas žmonių lėšomis – tiek jų bankams patikėtais indėliais, tiek sumokėtais mokesčių pinigais.

– Kokios permainos laukia dirbančių su verslo liudijimais?

– Ketiname suteikti galimybę gyventojams, kurie legaliai pirks remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas – pavyzdžiui, auklių arba namų tvarkytojų, susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Gyventojai galės, pavyzdžiui, telefonu nufotografuoti už šias paslaugas gautą čekį ir įkelti jį į „Mano VMI“ puslapį, arba teikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę pajamų deklaraciją, pateikti visus per metus gautus čekius.

Veidrodiniu principu bus peržiūrėtos veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą. Visos veiklos, kurioms kuriamos GPM paskatos, nebeturėtų būti vykdomos su verslo liudijimu. Šiems verslas padėtį palengvins startuosianti VMI apskaitos paslauga smulkiajam verslui, taip pat bus įdiegtas virtualus kasos aparatas – tam bus galima naudoti tiesiog savo telefoną.

Šių pajamų grąžinimui bus nustatyta tam tikra riba, dėl jos apsispręsime po viešos konsultacijos. Šiuo metu svarstome įvairius variantus, taip pat įsiklausysime ir į gyventojų nuomonę.

– Dėkui už pokalbį.

Autorius: Šarūnas Sabaitis

verslas@bns.lt, +370 5 205 8520 – Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, balandžio 20

2018.04.20 06:32
Užsienio naujienos 2018.04.20 06:32

Ketvirtadienis, balandžio 19

2018.04.19 20:38
Kriminalai 2018.04.19 20:38
2018.04.19 19:04
Užsienio naujienos 2018.04.19 19:04
2018.04.19 15:19
Lietuvos politika 2018.04.19 15:19
2018.04.19 14:49
Užsienio naujienos 2018.04.19 14:49
2018.04.19 14:47
Lietuvos politika 2018.04.19 14:47
2018.04.19 14:32
Užsienio naujienos 2018.04.19 14:32
2018.04.19 13:26
Lietuvos verslas 2018.04.19 13:26
1 2 3 4 5