2018.01.13 12:53 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Vienuolei, disidentei N. Sadūnaitei įteikta Laisvės premija (dar papildytas)

naujos 5–8 pastraipos

Vilnius, sausio 13 d. (BNS). Seime minint Laisvės gynėjų dieną šeštadienį vienuolei, disidentei, sovietmečio politinei kalinei 79 metų Nijolei Sadūnaitei įteikta Laisvės premija.

„Buvau tiesos pusėje slogiais okupacijos metais, ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo kovoju už laisvę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, – atsiėmusi apdovanojimą sakė N. Sadūnaitė.

Premijos laureatė teigė šiandieninėje Lietuvoje matanti daug skaudulių ir neteisybės, ir didžiąją savo kalbos dalį skyrė išskirtinio rezonanso sulaukusiai vadinamajai Kauno pedofilijos bylai. N. Sadūnaitė laikosi pozicijos, jog valstybės veikmai vykstant šiai bylai prieštaravo mažametės nukentėjusios interesams. Mergaitė prieš kelerius metus iš tėvo giminaičių namų Garliavoje buvo perduota motinai, protestuojant didžiulei suburtai miniai.

„Prašau atleisti, kad šią mus visiems taip brangią dieną pasidalinsiu ne džiaugsmais, o kas man neduoda ir neleidžia visa širdimi džiaugtis laisve“, – sakė N. Sadūnaitė ir prašė valstybės vadovų atsakyti, kur šiuo metu yra mergaitė. Joms su motina yra skirta valstybės apsauga, manoma, kad svetima pavarde jos gyvena užsienyje.

Pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis žurnalistams apie laureatę sakė, kad N. Sadūnaitė „yra labai nusipelniusi savo gyvenimo kova, moraline kova“.

„Teisingumas, tikėjimas, laisvė, tiek persekiota, tiek kalinta, terorizuota, labai gerai, kad jai paskyrė tą premiją“, – sakė V. Landsbergis.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sakė, jog džiaugiasi, kad N. Sadūnaitė sulaukė dienos, kai Lietuva yra laisva. Kartu jis linkėjo laureatei „neprarasti energijos, atvirumo ir kandumo, kurį ji parodė ir šiandien savo kalboje“.

„Aš džiaugiuosi (N. Sadūnaitei gavus premiją – BNS), aš galvoju, kad ji kaip kovotoja nuo pirmųjų dienų tos premijos yra nusipelniusi, ir galiu tik pasidžiaugti, kad ji gyvena tą dieną, kai mato savo darbo vaisius“, – žurnalistams sakė V. Adamkus.

Premjeras Saulius Skvernelis, per N. Sadūnaitės kalboje kritikuotus Garliavos įvykius ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas, sulaukė klausimo, kaip vertina laureatės pasisakymą minėjime.

„Ji turi savo nuomonę, ji tvirtai turėjo nuo pat istorijos pradžios, bet viskas, kas šiandien buvo pasakyta, neatitinka tikrovės. Nei viename žodyje nėra tiesos“, – žurnalistams N. Sadūnaitės kalbą įvertino premjeras.

N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.

Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

„Pirmoji Laisvės premijos laureatė moteris, vienuolė, Lietuvos laisvės gynėja N. Sadūnaitė turbūt labiausiai pasaulyje žinoma sovietinės Lietuvos politinė kalinė. Jos veikla ginant Katalikų bažnyčios teises, jos asmeninė akistata su totalitarine sovietų sistema, jos kalba sovietų valdžios nesankcionuotame antisovietiniame mitinge 1987 metų rugpjūčio 23 dieną padarė ją žinoma visame laisvajame pasaulyje“, – apie laureatę sakoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime.

Anot jo, sovietinėje Lietuvoje sesuo N. Sadūnaitė vertinta kaip pavojingiausia komunistinio režimo priešė, sulaukusi viešo sovietinės Lietuvos spaudos dėmesio, mėginimų ideologinės spaudos priemonėmis ir paprasčiausia niekinimo kampanija kompromituoti jos gyvenimą ir veiklą.

Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis.

Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų.

Autorė: Milena Andrukaitytė

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Šeštadienis, spalio 20

2018.10.20 14:53
Įvairenybės, kultūra 2018.10.20 14:53
2018.10.20 14:01
Užsienio naujienos 2018.10.20 14:01
2018.10.20 12:53
Užsienio naujienos 2018.10.20 12:53
2018.10.20 12:21
Užsienio naujienos 2018.10.20 12:21
2018.10.20 10:43
Užsienio naujienos 2018.10.20 10:43
2018.10.20 08:35
Užsienio naujienos 2018.10.20 08:35
1 2 3 4 5