2017.09.14 06:30 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

Pratybos „Zapad“: septyni klausimai ir atsakymai - BNS APŽVALGA

Vilnius, rugsėjo 14 d. (BNS). Rusija ir Baltarusija ketvirtadienį pradeda daug dėmesio sulaukusias karines pratybas „Zapad 2017“. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus.

Kada ir kur vyks pratybos?

Pratybos rugsėjo 14-20 dienomis vyks Baltarusijoje ir trijuose Rusijos regionuose - Karaliaučiuje, Leningrade ir Pskove. Tai tradicinės pratybos, vykstančios kas ketverius metus.

Kodėl Lietuva kritikuoja pratybas?

Lietuva ir kitos NATO šalys kritikuoja Rusiją dėl pratybų masto, scenarijaus ir skaidrumo trūkumo. Dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl pareigūnai neatmeta tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės. Kai kurie kritikai mano, kad Rusija gali palikti dalį karių ir technikos Baltarusijoje.

Kiek karių dalyvaus pratybose?

Rusija teigia, kad pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių - 7,2 tūkst. iš Baltarusijos ir 3 tūkst. iš Rusijos, tačiau Vakarai teigia, kad skaičius dirbtinai sumažintas, dalies manevrų nepriskiriant „Zapad 2017“. Pagal tarptautinę teisę, pratybose iki 13 tūkst. karių taikomi mažesni reikalavimai dėl stebėtojų kvietimo. JAV tyrimų centras „Atlantic Council“ prognozuoja, kad pratybose dalyvaus 80 tūkst. karių, Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos įvardijo 100 tūkst. karių skaičių.

Koks bus pratybų scenarijus?

Oficialiai paskelbtame scenarijuje numatoma, kad ekstremistinės grupės įsiskverbia į Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities teritoriją įvykdyti teroristinius išpuolius ir destabilizuoti sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę. Pagal scenarijų, ekstremistus remia išorės jėgos, tiekiančios logistinę paramą ir karinę įrangą. Išgalvoti priešai įvardyti Veišnorijos, Veisbarijos ir Lubenijos vardais. Jų teritorijos apima Lietuvą, šiaurinę Lenkiją ir pietinę Latviją.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir žvalgybos institucijos įvardija, kad mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Anot Lietuvos pareigūnų, ankstesniuose „Zapad 2017“ mokymuose Rusija ir Baltarusija treniravosi sukurti koridorių iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį, okupuojant pietinę Lietuvos dalį.

Kaip reaguoja Lietuva ir NATO?

Pratybų laikotarpiui budrumo lygio pakėlimas Lietuvos kariuomenės daliniuose nėra planuojamas. Įprastinių pratybų grafikų nusprendė nekeisti ir NATO. JAV Lietuvoje papildomais naikintuvais sustiprino oro policijos misiją ir pratybų laikotarpiui atsiuntė kuopą karių, Baltijos jūroje sustiprintas sąjungininkų karinių laivų buvimas. Lietuvos vidaus reikalų sistemos tarnybos papildomų saugumo priemonių neviešina.

Kas stebės pratybas?

Rugsėjo 16-20 dienomis Baltarusijos teritorijoje organizuojamoje pratybų stebėjimo programoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai, o rugsėjo 17-18 dienomis stebėti pratybų „Zapad 2017“ epizodą Rusijos Leningrado srityje esančiame Lugos poligone vyks Lietuvos gynybos atašė Rusijoje. Stebėtojus siųs ir kitos NATO šalys.

Kaip pratybas komentavo politikai?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė „Zapad“ vadina agresyviomis puolamojo pobūdžio pratybomis, kurioms Rusija demonstratyviai ruošiasi karui su Vakarais ir siekia įbauginti kaimynus. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad reikia būti budriems, tačiau pabrėžia, jog nėra požymių, kurie rodytų, kad pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga realioms operacijoms.  

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigia, kad NATO atidžiai stebės pratybas, aljansas yra budrus, bet ramus, nes nėra neišvengiamos grėsmės.

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija rengiasi aneksuoti Baltarusiją. Konservatoriai parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas išsakė susirūpinimą, kad tiltas per Baltosios Ančios upę gali tapti pratybų „Zapad 2017“ dalimi. Žiniasklaidoje buvo iškeltas klausimas, kodėl per pratybas prezidentė išvyksta į Niujorką.

Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas sakė girdėjęs kalbų, kad pratybos bus kaip tramplinas užimti ir okupuoti Lietuvą, Lenkiją ar Ukrainą, ir pridūrė, kad tokios versijos neturi nieko bendro su realybe.

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, rugsėjo 22

2017.09.22 06:54
Užsienio naujienos 2017.09.22 06:54
2017.09.22 06:31
Įvairenybės, kultūra 2017.09.22 06:31

Ketvirtadienis, rugsėjo 21

2017.09.21 17:02
Lietuvos politika 2017.09.21 17:02
2017.09.21 16:49
Lietuvos politika 2017.09.21 16:49
2017.09.21 16:43
Užsienio naujienos 2017.09.21 16:43
2017.09.21 16:33
Lietuvos politika 2017.09.21 16:33
1 2 3 4 5
 

Sekite mus Twitter