2017.04.27 14:54 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Nauja valstybinės žemės nuomos tvarka gali tapti staigmena plėtotojams bei bankams - BNS TEMA

Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui. Tuo tarpu derybose dėl naujos tvarkos dalyvavę nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bei bankų atstovai teigia žinių iš ministerijos apie projekto rengimą neturintys jau kelias savaites ir matę visai kitokį siūlomos tvarkos variantą.

Nesant patvirtintos tvarkos, plėtotojai nesiima projektų, o bankai įšaldė pradėtų projektų finansavimą.

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas BNS teigė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo norima aiškiau apibrėžti valstybinės žemės nuomos be aukciono tvarką, jau parengtas ir šią savaitę bus teikiamas pirminiam derinimui Teisingumo ministerijai.

„Tada laukiame jų (Teisingumo ministerijos - BNS) pastabų, teikiame galutiniam derinimui ir (nutarimas – BNS) keliaus į Vyriausybę. Pakeitimai yra tokie, kad mes einame į palengvinimą, į tų situacijų, kurios prieštarauja arba nesutampa su Žemės įstatymu, išaiškinimą. Mes norime įvesti aiškumą dėl valstybinės žemės sklypų, suformuotų prie pastatų, išnuomotų ne aukciono tvarka, paskirties keitimo ir naujų statinių statymo“, - BNS pasakojo jis.

Svarsto papildomai apmokestinti statybos leidimus

Anot viceministro, projekte numatyta, jog valstybinės žemės pardavimo taisyklėse būtų aiškiai įvardijama, jog leidžiama keisti tokių sklypų paskirtį, o naudą valstybė greičiausiai gautų taikydama mokestį už statybos leidimus tokiose teritorijose.

„Planuojame įvesti aiškumo, jog leidžiame keisti paskirtį ir vystyti sklypus. (...) Buvome teikę nutarimo projektą derinimui, su sąlyga priverstinai išsipirkti visą sklypo plotą statinių savininkui, tik labai didelis yra pasipriešinimas ir galbūt netobulas pasiūlymas. Mes pamąstėme apie vienkartinio mokesčio įvedimą imant statybos leidimą. Jeigu tai pavyktų suderinti su Teisingumo ministerija, Vyriausybe ir tai neprieštarautų įstatymo nuostatoms, tai būtų kompensacija valstybei už galimybę plėtoti tą sklypą ne tik statiniui eksploatuoti, tačiau galbūt ir naujiems statiniams“, - sakė A.Bogdanovas.

Jo teigimu, nauja tvarka galiotų ir anksčiau sudarytoms valstybinių sklypų sutartims, nes plėtotojai mokestį turėtų mokėti gaudami naują statybos leidimą.

„Anksčiau sudarytose nuomos sutartyse ir taip dažniausiai yra numatyta, kad galima statyti, plėtoti. Taigi (siūlomi pakeitimai – BNS) kaip ir neprieštarauja. Na, bet jeigu „Žalgirio“ stadiono atveju mes numatome, kad bus imamas mokestis gaunant naują statybos leidimą, tai stadiono savininkai susimokės valstybei mokestį. Tai galios įstatymo ribose. Jeigu nutarimas bus priimtas toks, koks yra dabar, tai naujiems statybos leidimams išimtis galios nauja tvarka“, - teigė viceministras.

A.Bogdanovas nesiėmė prognozuoti, kada būtų galima tikėtis naujos tvarkos patvirtinimo, tačiau teigė, jog idealu būtų Vyriausybės nutarimą patvirtinti iki birželio.

„Tiek Teisingumo ministerija, tiek Vyriausybė šiuo metu rengia begalę teisės aktų, tad prognozuoti aš nenorėčiau. Tačiau kadangi šis klausimas yra prioritetinis, tiek mūsų, tiek Vyriausybės lygmenyje, mes stengiamės, kad tai įvyktų kuo greičiau. Būtų idealus variantas, jeigu mes iki birželio šį Vyriausybės nutarimą priimtume“, - sakė jis.

Asociacija pasigedo komunikacijos

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius BNS sakė, jog asociacija ŽŪM sudarytoje darbo grupėje dalyvavo nuo kovo vidurio, tačiau nuo balandžio pradžios informacijos apie naujos tvarkos rengimą negauna.

„Pirmus susitikimus turėjome nuo kovo vidurio, kadangi buvo Vyriausybės posėdis, kuriame premjeras davė pavedimą per mėnesį parengti pasiūlymus ir pakeitimus, kurie tenkintų verslą ir valstybę. Paskutinis susitikimas buvo balandžio 6, turime 3 savaičių pauzę. Tai mus neramina, nes kai tokia tyla būna, po jos išeina ne visai teigiami rezultatai. Po paskutinio susitikimo, mums buvo žadėta, kad per savaitę bus parengtas projektas ir išsiųstas derinimui mums, Teisingumo, Aplinkos ministerijoms ir eis į Vyriausybę balandžio antroje pusėje. Tiesą pasakius yra nutrūkęs ir komunikavimas, esame porą kartų raštu prašę atnaujinti darbo grupės rinkimąsi, pateikti projektą, bet iki šiol nesame sulaukę jokių apčiuopiamų rezultatų“, - BNS pasakojo jis.

Anot M. Statulevičiaus, apie ketinimus apmokestinti išduodamus statybos leidimus, jis girdėjęs tik kalbųų, tačiau toks siūlymas plėtotojų neva netenkintų.

„Juodraštinį variantą mums yra pateikę, kad už statybos leidimą reikės mokėti vienkartinį mokestį, kaip kažkada buvo iki 1995-1996 metų, kai reikėjo mokėti fiksuotą mokestį. Nors tai mums yra naujiena – apie tai darbo grupės posėdyje nebuvo diskutuota. Tai dar viena nauja iniciatyva, kuri mums būtų nepriimtina, nes visiškai keistų verslo planus ir kai kurie projektai galėtų tapti negyvybingi. Vienas iš argumentų yra, kad valstybė gauna nepakankamai naudos iš valdomos žemės. Mūsų nuomone, geriausiai tą naudą yra gauti per mokestinį svertą – nuomojamą žemę apmokestinti dvigubai daugiau, nei nuosavybe valdomą žemę. Tai būtų tas rodiklis, kuris leistų tą naudos poreikį išpildyti“, - sakė asociacijos direktorius.

Pasak M. Statulevičiaus, svarbu, jog naujoji tvarka galiotų ir anksčiau sudarytoms sutartims, mat tai padėtų išspręsti plėtotojų, Nacionalinės žemės tarnybos bei prokurorų ginčus.

Pasak LNTPA direktoriaus, kol nepatvirtinta nauja tvarka, plėtotojai vengia investuoti į objektus valstybei priklausančiuose sklypuose.

„Asociacijos nariai dabar yra visiškoje nežinomybėje, kaip ir, manau, bankai. Nacionalinė žemės tarnyba ginčuose vadovaujasi esamu nutarimu, jokių politinių ar kitų nurodymų neturi. Ginčai, teisminiai procesai vyksta toliau, yra neapibrėžtumas, vystytojai bijo įsigyti objektus su nuomojama valstybine žeme, nes nežino, kas bus toliau. Lygiai tas pats yra su komerciniais bankais: tokiems projektams yra įjungta geltona šviesa, bet netrukus turbūt bus įjungta raudona šviesa ir jie nebebus finansuojami. Dabar miestuose, kai yra toks atsigavimas ir aktyvi plėtra centrinėse dalyse, tai viską stabdo ir siunčia mus į nežinomybę“, - sakė M. Statulevičius.

Bankų finansavimas yra įšaldytas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas BNS teigė taip pat nematęs galutinio Vyriausybė nutarimo projekto, o paskutinis pasiūlymas, anot jo, buvo didinti valstybinės žemės nuomos kainą.

„Žinau, kad yra kažkoks projektas beveik galutinis suderintas, bet kurį laiką veiksmų nebuvo. Aš nemačiau to galutinio varianto, nelabai galiu pakomentuoti. Darbiniame lygmenyje vyko susitikimai, lygtai ir buvo rastas pasiūlymo variantas. Pagrindinė mintis yra, kad reguliuoti klausimą pagal apmokestinimą, ženkliai didinant nuomos tarifus ir gaunant grąžą valstybei bei nestabdant investicijų. Tiems projektams, kurie pradėti, o naujiems – labiau detalizuotos sąlygos prieš sudarant sutartį“, - BNS sakė S.Kropas.

Pasak jo, bankams nėra didelio skirtumo, koks apmokestinimo mechanizmas bus pasirinktas, tačiau, jo nuomone, plėtotojams mokėti didesnį vienkartinį mokestį būtų sudėtinga.

„Dėl apmokestinimo mes neturime (pozicijos – BNS), nes jis nelabai daro įtaką finansavimo sprendimams. Bet (žemės nuomos mokesčio padidinimas – BNS) yra ženkliai patrauklesnis vystytojams, nes nereikia surasti daug papildomų pinigų žemės įsigijimui ir po to investicijoms. Jie gali investuoti, gauti grąžą ir mokėti aukštesnę nuomą, jei projektas sukasi. Čia yra politinis apsisprendimas, nes kiekvienu atveju valstybė turi apsispręsti, jei nori paskatinti greičiau vystyti ar didesnę grąžą gauti“, - sakė S.Kropas.

Bankų asociacijos prezidentas patvirtino, nesant naujai tvarkai, bankai įšaldo projektų finansavimą.

„Dabar, kai sprendimo nėra, nėra ir sprendimų dėl investicijų finansavimo. Tie projektai, kurie dabar yra vystymo eigoje ir kuriems reikia finansavimo, tai bankai jį yra įšaldę, kol bus aišku. Šita prasme ir valstybei, ir bankams, ir vystymo bendrovėms šitas sprendimas kuo operatyvesnis, jis labai reikalingas“, - teigė S.Kropas.

Kovo viduryje Vyriausybė pavedė ŽŪM parengti kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pakeitimus, kad jos nebebūtų aiškinamos skirtingai.

Vyriausybė šių veiksmų ėmėsi po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba po prokurorų kreipimosi, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ nutrauksianti valstybinės žemės nuomos sutartis, nes sklypai neva naudojami ne pagal paskirtį. Sklypuose anksčiau stovėjo apleistas „Žalgirio“ stadionas bei ledo arena, o juos nugriovus įmonė pradėjo viešbučio „Marriott“ bei daugiabučių kvartalo „Pilies apartamentai“ statybas. Skelbta, kad iš viso į 2015 metais išsinuomotos teritorijos plėtrą „Hanner“ planuoja investuoti 200 mln. eurų.

Autorė: Evelina Povilaitytė

verslas@bns.lt, +370 5 205 8521 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.