Analitikai: „Nordea“ ir DNB susijungimas Baltijos šalyse - logiškas - BNS TEMA (papildytas)

naujos 7-8 ir 17-18 pastraipos

Vilnius, rugpjūčio 25 d. (BNS). Didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupių „Nordea“ ir DNB sprendimas sujungti veiklą trijose Baltijos šalyse yra logiškas žingsnis, vertinant jų užimamas rinkos dalis ir bankams siekiant dirbti pelningai, sako BNS kalbinti rinkos analitikai.

Jų manymu, šis sandoris gali paskatinti ir kitus bankus, tarkime, LHV, „Citadele“ ir Šiaulių banką - įgyvendinti panašius sandorius, be to, „Danske“ bankas galėtų parduoti verslo bankininkystę. Ekspertų teigimu, sandoris atitiko rinkos lūkesčius ir yra logiškas verslo sprendimas. Teigiama, kad artimiausiais metais DNB ir „Nordea“ susijungimas vartotojams įtakos neturės, tačiau ateityje pasirinkimo galimybių jiems bus mažiau.

Sandoris lauktas ir logiškas, tačiau jo forma nustebino

Investicinės bankininkystės „M&A International Baltics“ partneris Šarūnas Skyrius BNS teigė, kad DNB ir „Nordea“ verslų Baltijos šalyse sujungimas logiškas, žinant bankų užimamas rinkos dalis ir jų siekį dirbti pelningai.

„Logika sandorio yra gera, to visiems reikėjo. Rinkos dalys yra santykinai mažos, skalės ir masto, išskyrus SEB ir „Swedbank“, Baltijos šalyse niekas neturi, rinka yra labai konkurencinga. Mes, vartotojai, gyvename labai gerame regione, nes daug bankų mums nori teikti gerų ir nebrangių paslaugų, kas reiškia, kad dalis tų bankų sunkiai uždirba pelną. Jei nepasieki skalės, tavo kaštai tave smaugia, negali investuoti į plėtrą, naujus produktus, IT technologijas. „Nordea“ ir DNB šias problemas bandys išspręsti padidėdami“, - BNS sakė Šarūnas Skyrius.

Anot jo, kiek nustebino tik tai, jog bus kuriamas bendras verslas.

„Šiek tiek nustebino, kokia forma vyksta sandoris. Bendros įmonės yra retas reiškinys, bet nereikia pamiršti, kad DNB ir pats kažkada buvo toks. (...) Po susijungimo susikuria aiškus bankas numeris trys visose Baltijos šalyse, ir jeigu pavyks tinkamai sudėlioti tokios jungtinės veiklos verslo valdymą, viskas turėtų būti sėkmingai“, - kalbėjo „M&A International Baltics“ partneris.

Investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ partneris Valerijus Judinas BNS teigė, kad jį taip pat nustebino sandorio forma.

„Anksčiau forma daugiausiai būdavo turto, portfelio pardavimas, tačiau šiuo atveju skelbiama, kad vyksta susijungimas. Mes juokaujame, kad kiekvienas susijungimas vis tiek yra pirkimas-pardavimas, tad klausimas, kas ką ir, matyt, laikas parodys. Sakyčiau, forma nustebino, nes anksčiau kalbėjome, kad forma labiau turėjo būti labiau turto perėmimo pagrindu“, - BNS sakė V.Judinas.

Finansavimo sprendimų centro projektų vadovo Manto Valužio teigimu, sandoris atitiko rinkoje vyravusius lūkesčius.

„Rinkos dalyviai kažko panašaus ir tikėjosi. Iš esmės konsoliduoti verčia sumažėjusios galimybės uždirbti iš tradicinių bankininkystės paslaugų dėl žemų palūkanų normų ir siekis didinti veiklos efektyvumą. Tiesiog institucijos, matyt, įžvelgė galimybę mažinti sąnaudas arba efektyvinti veiklą. Taigi, poreikis konsoliduoti arba atsisakyti menkos rinkos dalies buvau jau pribrendęs“, - BNS sakė M.Valužis.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad DNB ir „Nordea“ ketinimas susijungti veiklą Baltijos šalyse yra verslo logika grįstas sprendimas.

„Bet iki susijungimo realizavimo dar tolimas ir sudėtingas kelias, o pakeliui turi būti gauti už bankų priežiūrą ir konkurenciją atsakingų institucijų leidimai ir vertinimai. Lietuvos bankas sandorį vertins labai atidžiai ir išvadas teiks tik turėdamas detalius atsakymus į visus kylančius klausimus“, - BNS teigė M.Jurgilas.

Gali paskatinti konsolidaciją

Š.Skyriaus teigimu, „Nordea“ ir DNB susijungimas gali paskatinti didesnę bankų sektoriaus konsolidaciją Baltijos šalyse.

„Manau, kad visko gali būti, kartais tokie sandoriai gali paskatinti panašius sandorius. Kiti rinkos dalyviai galbūt galvojo ir derėjosi, ir dabar toks sandoris gali juos paskubinti. (...) Kita vertus, ne tiek daug galimybių ir liko - „Danske“ banko likučius gal kas nors prisijungtų ir lieka vietiniai bankai - LHV Estijoje, „Citadele“ Latvijoje ir Šiaulių bankas Lietuvoje“, - svarstė Š.Skyrius.

Kitų rinkos žaidėjų galimą konsolidaciją regi ir M.Valužis, tačiau pažymi, kad ji priklausys nuo pačių bankų požiūrio.

„Netiesiogiai paskatinti smulkesnių bankų - Medicinos banko, Šiaulių banko - konsolidaciją gali, bet neaišku, koks tų pačių bankų valdytojų požiūris į tai. Pavyzdžiui, Medicinos bankui būtų naudinga prie ko nors stipresnio prisišlieti, nes jis yra nišinis, bet neaišku, kiek jis išties būtų patrauklus kitiems dėl valdomo turto kokybės. Stambesnę rinkos dalį užimantiems bankams galimybės konsoliduoti veiklą yra apribotos“, - kalbėjo Finansavimo sprendimų centro projektų vadovas.

Anot V.Judino, rinkoje vyravo kalbos apie Latvijos „Citadele“ bei Šiaulių banko susijungimą, taip pat svarstoma Medicinos banko ateitis.

„Manau, kad kažkokių pamąstymų kiekvienas veiksmas sukelia ir kitiems dalyviams, bet kad tai nebūtinai iššauks kažkokį procesą. Kita vertus, niekada nesakyk niekada. (...) Bankų sektoriuje efektyvumas dabar yra kaip niekada svarbus, ir tuomet mastas duoda savo efektą“, - BNS kalbėjo V.Judinas.

Ateityje konkurencija rinkoje mažės

Analitikų vertinimu, trumpuoju laikotarpiu DNB ir „Nordea“ veiklų Baltijos šalyse apjungimas vartotojams didesnės įtakos neturės, tačiau ateityje konkurencija rinkoje gali mažėti ir dėl to klientams pasirinkimo galimybių bus mažiau.

„Ilgalaikėje perspektyvoje bankų sektoriuje konkurencija gali sumažėti, ir dėl to gali atsirasti poreikis dar labiau reguliuoti rinką. Žinoma, spaudimas iš kitų finansų ir mokėjimo institucijų taip pat išliks, o gal ir didės. Verslo klientams ši konsolidacija didesnės įtakos neturės. Kita vertus, mažmeninė bankininkystė abi šias institucijas domina iš esmės tiek, kiek jos yra išvysčiusios elektroninę bankininkystę. Kiti mažmeninės bankininkystės klientų segmentai, kuriems reikalingas platus aptarnavimo tinklas, nebuvo nei vienos, nei kitos grupės prioritetas“, - sakė M.Valužis.

Jo teigimu, įdomu, kaip sandoris atsilieps SEB ir DNB susitarimui dėl bendro bankomatų tinklo naudojimo, kadangi „Nordea“ naudojasi kitu tinklu.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas taip pat mano, kad bankų sprendimas sujungti veiklą reiškia toliau didėjančią koncentraciją bankininkystės sektoriuje ir mažėjančias pasirinkimo galimybes.

„Bet koks sumažėjimas (bankų - BNS) skaičiaus klientams reiškia mažesnį pasirinkimą, mažiau atspalvių, mažiau spalvų. Aš tikrai nemanau, kad klientams nuo to bus geriau. Kiekvienas bankas turėjo savo individualumo, vieniems gal labiau patiko DNB, kitiems „Nordea“ veiklos tam tikra specifika“, - BNS teigė S.Kropas.

Apjungia pajėgas

„Nordea“ ir DNB ketvirtadienį pranešė susitarę sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 metų antrąjį ketvirtį.

„Nordea“ ir DNB Baltijos šalyse šiuo metu turi atitinkamai 1300 ir 1800 darbuotojų bei 8 mlrd. eurų ir 5 mlrd. eurų aktyvų. Abu bankai suvienytame banke turės lygias balsavimo teises, tačiau ekonomiškai jų indėlis į banką skirsis, priklausomai nuo veiklos ir kapitalo apimčių prieš užbaigiant sandorį. Kol bus gauti visi reikalingi patvirtinimai, abu bankai veiks nepriklausomai ir tęs įprastinę veiklą.

[email protected], +370 5 205 8521 - Verslo naujienų skyrius