Vilnius, gegužės 13 d. (BNS). Didžiausia Baltijos šalyse naujienų agentūra BNS, minėdama savo veiklos dvidešimtmetį, pristato Lietuvos žinomų žmonių prognozes apie galimus pokyčius Lietuvoje ir Baltijos šalyse per ateinančius 20 metų.
Aurelijus Katkevičius
Žurnalo "Verslo klasė" vyriausiasis redaktorius, tinklaraštininkas
Kai praeis 20 metų
Šiek tiek perfrazuojant Federico Lorcą. Anas rašė: "Kai praeis penkeri metai". Arba "po dvidešimties metų" - nė kiek neperfrazuojant Alexadreo Dumas.
Kur dingo draugai? Aramis - dvasininkas, dArtanjanas - jau kapitonas, Atas pasitraukė į savo dvarą, Portas irgi baronas, laimingai vedęs savo prokurorienę. Hm, o mes net nepastebėjome per tą kasdienybės pilką miglą, per tą rutiną, per tuos sparčiai prabėgusius metus, kiek daug pasikeitė ir kokie kitokie mes tapome. O mums vis dar atrodo, kad mes esame tokie patys, kaip tuomet, kai šventėme šimtadienį mokykloje?
Ir dArtanjanas imasi ieškoti buvusių bendražygių, tikėdamasis, kad ne viskas prarasta ir ne viskas pamiršta.
Jeigu aš nieko nepainioju, tai kartos sociologijoje ir demografijoje laikomos besikeičiančiomis kas trisdešimt metų. Taigi, mano užduotis - pafantazuoti apie šiek tiek mažiau nei kartos gyvenimą. Tekstas, kurį tuoj parašysiu, bus visiškai neanalitinis ir visiškai optimistiškas. Taip - esu beviltiškas ir visiškai pribaigtas optimistas, nes tikiu žmogaus sugebėjimais išgyventi ir sunkiausiomis aplinkybėmis, tikiu savo šalies piliečių sveiku protu, humoro jausmu, išradingumu ir kūrybiškumu. Kad ir ką mes patys apie save galvotume sau ir kalbėtume savo kaimynams. Taip mus šimtmečiais augino - prisilenkti, dūsauti, dejuoti. Ir jeigu ką ruošiesi nuveikti, tai tiktai tyliai, tiktai neprasitarti ir visaip neaiškiai ūbauti: "tai kad aš dar niekad taip kad jau ir lyg ir ne..." Bet iš tikrųjų tai mes esame visiškai kitokie. Negi ne?
Kaip ten atrodytų svarbiosios dienraščių antraštės (daugumos perskaitytos elektroniniuose skaitytuvuose) po dvidešimties metų?
2030 metais vis dėlto įvyko Marijono Mikutavičiaus šešiasdešimtmečio jubiliejinis koncertas naujojoje "GetJar" arenoje Marijampolėje.
Tarptautinio masto Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovė nepagailėjo savo vardo (ir ne tik vardo) dar vienai viešai renginių koncertų ir varžybų erdvei. "Google", tik ką investavusi į savo tyrimų centrą Alytuje, panašiai savo vardą suteikė dzūkų sostinės sporto, kultūros ir renginių arenai. Bet varžybas dėl Mikutavičiaus koncerto laimėjo suvalkiečiai.
Kodėl Marijampolėje? Aš ten užaugau, todėl. Ir dar - aš manau, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuva turi daugiausia potencialo mobilizuoti visą save - visas teritorijas. Čia nėra taip aiškiai išreikštas vienas centras, kaip Latvijoje ar Estijoje. Taigi per tuos dvidešimt metų šitas potencialas ir buvo realizuotas. Visa Lietuva yra gyva ir veikianti, o ne tik keturi namai Gedimino prospekte ir dar pora šen bei ten. Gyvas kiekvienas kampelis, bet vis dėlto greičiau - kampas, kuo nors svarbus visai valstybei. Ir pagaliau jau susisiekimo ministerija perkelta į Klaipėda, žemės ūkio - į Kauną, o finansų ministerija dirba Šiauliuose. Kodėl Šiauliuose? O kodėl ne?
Nors, tiesą sakant, tai ne taip jau labai ir svarbu, nes Europos Sąjunga dar tik formaliai nesivadina Jungtinėmis Europos Valstijomis, bet vadybos, infrastruktūros ir organizacijos požiūriu ji jau kuris laikas tokia yra. Tad šalies institucijos tėra tik federalinių Europos institucijų regione atstovybės. Turinčios šiokių tokių galių (nežinia, ar didesnių nei valstijų institucijos JAV), bet privalančios nenukrypti nuo bendros Europos įstatymdavystės. O Kaune, Palangoje ir Šiauliuose - neblogi oro uostai, tad susisiekimas su centru valdininkams nėra prastas. Nekalbant jau apie naująjį visą Europą sujungusį greitųjų geležinkelių tinklą.
Marijonui jubiliejaus proga Vygaudas Ušackas, prieš ketvertą metų išrinktas Lietuvos prezidentu, iškeltas į šias pareigas Lietuvos krikščionių demokratų partijos (tokios Tėvynės sąjungos po dvidešimties metų niekas jau ir nebeatsimena) įteikė Vytauto Didžiojo ordino riterio kryžių. Įvertindamas nuopelnus kultūrai ir jaunosios kartos ugdymui.
O Kultūros ministerija įvertino viešo žmogaus, dainininko ir poeto nuopelnus jau prieš metus skirdama jam Andriaus Mamontovo vardo premiją. Leidykla "Tyto alba" išleido Marijono Mikutavičiaus atsiminimų knygą "Mano kelias". Na ir kas, kad pavadinimas primena Franko Sinatros dainą - juk sąmoningai ir buvo priimtas sprendimas, kad turėtų priminti. Toks unikalus ir nepakartojamas, tegu kartais ir kontroversiškas, buvo kūrėjo kelias. Ir vieno, ir kito kūrėjo.
Jubiliejinis koncertas buvo smagus - daug įvairaus amžiaus publikos, puiki šeimyniška, draugiška atmosfera. Skambėjo ne tik nauji kūriniai - "Aš tau atleidžiu", "Dangus taps namais mums", "Tu mano žemė", bet ir vis dar nepamiršti kitados garsūs hitai - "Trys milijonai", "Bliamba, juk aš tave myliu", "Aš tikrai myliu Lietuvą".
Na, gerai, čia pirmojo puslapio pirmoji naujiena. O ką, jūs manėt, kad pirma naujiena bus ne apie popsą? Manykit iš naujo.
O kitur?
Verslas. Energetika. Kaip tik baigti paskutiniai prijungimo prie visuotinio Europos elektros tinklo darbai. Dabar potvynių mūšos jėgainės Airijoje, osmosinės elektrinės Norvegijoje, saulės jėgainės Ispanijoje, geoterminės Islandijoje (ar aš nepaminėjau, kad ji jau yra ES narė?), vėjo Danijoje, atominės elektrinės Prancūzijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Austrijoje ir Lietuvoje yra viename tinkle.
Elektra Lietuvoje kainuoja 30 eurocentų už kW/h - euras jau senokai įvestas. Ir jau beveik niekas nebesako "euro"centas - sako tiesiog centas. Visi supranta, apie ką kalba.
Pradėdami mėginti europiniai elektros krautuvų tinklai automobiliams tinklai. Nes mokesčiai už automobilius, varomus naftos produktų deginimo, vis auga. Ir vis labiau apsimoka turėti elektromobilį.
Verslas. Mokslas. Ir aš tikiuosi, kad šie du žodžiai vis dažniau bus šalia. Nauji Lietuvos biochemikų tyrimai leido iš naujo apmąstyti praktiškai visas gerontologijos programas. Kamieninės ląstelės - antrinis dalykas. Viską galima daryti paprasčiau.
Verslas. Nekilnojamasis turtas. Butai brangzzz. Ne, butai gal ir visaip. Bet vienintelė tiesa galiojanti visiems laikams - žemės paviršiaus plotas planetoje tikrai nedidės. Ir tai reikia turėti galvoje.
Užsienis. Politika. Rusija jau beveik įvykdė visus stojimo į ES reikalavimus. Liko neaptarta gal dvejetas derybinių skyrių, tiesa, pakankamai sudėtingų - energetikos ir gynybos. Bet manoma, kad derybos dėl stojimo netruks ilgiau negu metai ar kiti. Juk su Ukraina, Moldova, Turkija ir Baltarusija viskas buvo sutvarkyta gana greitai.
Ir - be abejo - kriminalinės naujienos. Vis dar šiek tiek egzistuojančiuose popieriniuose laikraščiuose - penktas puslapis: "demaskuota tarptautinio pedofilų tinklo atauga Lietuvoje". Žmonės yra tiktai žmonės. O ką daryti?
Parašyta Vašingtone,
2010 balandžio 26
+370 5 2058516
politika@bns.lt
Publikuojant šį rašinį kitose žiniasklaidos priemonėse, pageidautina nuoroda į "BNS - 20" projektą.
Naujienų nėra